Gediminas Storpirštis

Apie mane

Dainuojamoji poezija yra sunkus žanras, turi turėti savo požiūrį, savo tikėjimą – kad ir koks jis būtų, kuriantis ar griaunantis. Tačiau jei nenori dalintis, negali ir kurti.

Man svarbu populiarinti šį žanrą, nes reikia, kad jis neišnyktų. Geroje poezijoje gali rasti labai svarbių atsakymų į rūpimus klausimus. To nerasi jokiame laikraštyje ar kur kitur. Poezija padeda lyg malda, tai lyg meditacija – galimybė įsiklausyti į save. Poezijoje slypi milžiniškas potencialas, galingas, labai subtilia kalba perteikiamos informacijos užtaisas, kurį reikia mokėti perskaityti. Bardai, mano galva, kaip tik ir mėgina perduoti šią žinią – perskaityto ir išgyvento eilėraščio prasmę.

Kartais po intensyvių repeticijų teatre paimti į rankas instrumentą man yra tarsi tylos palaima. Tik tu ir instrumentas. Palieti stygas ir maudaisi garsų jūroje. Ta stygų vibracija tarsi išsiurbia įtampą. Instrumentas padeda atgauti pusiausvyrą, ryšį su savimi.

Mano muzika

„Ugnelė“

„Langai“

„Kieno ranka?“

Pasidalink: