Gintarius Petkus

Dainuoju sau ir kitiems. Kuriu kalnais ir duobėmis, - lygiu metu nesirašo. Mano dainose vyrauja paprastumas bei nuoširdumas. Dažnai groju užsimerkęs, nes kitaip net neišeina, - čia kaip su tais tikraisiais bučiniais. Jose pasitaiko visko: melancholijos ir optimizmo, realybės ir tragizmo, idilės ir nostalgijos, skausmo ir ... žinoma - Meilės.
Esu apdainavęs: "senus delnus, Sibiro knygą, šulinio kvapą, kaimyno bulves, gyvąją mirtį, vaiko nerimą, Vytautą Kernagį, sužeistą laisvę, šlapius saulėlydžius, laivų ligas, pusę mėnulio, poterėlius vakare, sušaudytą giesmę" ir dar tūkstančius kitų reikalų.

Mano muzika

"Tėtuši"

"Jo lūpomis"